probūriais

próbūriais adv. tarpais, šuorais, momentais: Kruša eina próbūriais, t. y. vienas debesis eina ir vėl neeina J. Prasta džiova rudenį: próbūriais užeina lytus, ir vėl viską džiovyk iš naujo Jrb. Próbūriais sniegti Bru. Próbūriais saulė šviečia Jrb. Kad būt próbūriais nevežta, būt sudygę rugiai Skr.